14/06/2026
Ar žinojote, kad:
🌿 Dvikalbystė – ne kliūtis, o galimybė!
Tėvai dažnai nerimauja: ar dvi kalbos nesupainios vaiko? Ar dėl to jis nepradės kalbėti vėliau? Gal geriau namuose ir ugdymo įstaigoje kalbėti daugumos kalba?
Moksliniai tyrimai rodo, kad dvikalbystė nesukelia kalbos sutrikimo. Vaikas gali maišyti kalbas, skirtingose situacijose rinktis skirtingų kalbų žodžius ar vienoje kalboje kalbėti mažiau nei kitoje. Visa tai gali būti natūrali dvikalbės raidos dalis.
Svarbu vertinti ne tik tai, kiek vaikas kalba viena kalba, bet ir bendrą jo kalbinę patirtį abiem kalbomis: supratimą, žodyną, bendravimo iniciatyvą, sakinių ilgį, gebėjimą pasakoti ir reaguoti į kalbą.
💬 Namų kalba vaikui yra ryšio, saugumo ir tapatybės dalis, todėl jos atsisakyti nereikia. Priešingai, prasmingas bendravimas šeimos kalba gali padėti plėtoti žodyną ir sukurti progas komunikacijai.
Jeigu kyla abejonių, verta pasitarti su logopedu, kuris atsižvelgia į vaiko dvikalbę aplinką ir vertina kalbą plačiau, o ne tik pagal vienos kalbos rezultatą.
📚 Šaltiniai:
Byers-Heinlein ir Lew-Williams (2013) apie dvikalbystę ankstyvajame amžiuje; Peña (2023) apie „dvikalbystės vėlavimo“ prielaidų vertinimą; Boerma ir Blom (2017) apie dvikalbių vaikų vertinimą abiem kalbomis; ASHA Practice Portal apie daugiakalbystei aktualias logopedo paslaugas.
